Accessibility Tools

Kultūros raida Pabradėje

Rašytiniuose šaltiniuose Pabradė minima nuo XVI amžiaus, tačiau daug metų apie kokią nors kultūrinę veiklą negalėjo būti nė kalbos. Pabradės kultūros istoriją tenka pradėti nuo 1944–1945 m., pasibaigus II pasauliniam karui. Tuo laikotarpiu tinkamų patalpų koncertams rengti dar nebuvo, todėl pirmieji vieši koncertai vyko Žeimenos upės pakrantėje.

1948 metais atkuriama miesto viešoji biblioteka, senoje žydų sinagogoje buvo įrengti kultūros namai, netoli mokyklos atidarytas kino teatras. Pabradė 1950–1959 m. tampa rajono centru, suaktyvėja kultūrinis gyvenimas. Kultūros namuose pradėjo savo veiklą Antonij Barzdo vadovaujamas nedidelis (iki 15 narių) pučiamųjų orkestras, kuris grodavo šokių, vykusių specialiai įrengtoje aikštelėje prie dabartinio kultūros centro, pušynėlyje, metu.

Image

1952 metais po demobilizacijos Pabradėje apsigyvena 16-tos lietuviškos divizijos orkestro solistas klarnetininkas Vytautas Kazlauskas. Tai pirmasis profesionalus muzikantas, pradėjęs kurti mieste instrumentinius kolektyvus. Jis pakeičia į Lenkiją išvykusį orkestro vadovą Antonij Barzdo, orkestrą papildo naujais dalyviais ir pradeda ugdyti naująją muzikantų kartą – J. Bulinskas, A. Kirtiklis, J. Blaškevičius, R. Gaidamavičius, vėliau broliai Daniševskiai, Z. Lisovskis ir kt. Dirba ir Pabradės mokyklose, kur įkuria pučiamųjų orkestrus ir kaimo kapelas. Didžiausias Vytauto Kazlausko nuopelnas, kad mokydamas groti kokiu nors instrumentu, jis griežtai reikalavo muzikinio rašto žinojimo ir nepripažino grojimo iš klausos. Jis pirmas Pabradėje pradėjo puoselėti lietuvišką instrumentinę muziką, nors lietuvių muzikantų buvo vienetai, o jo kolektyvuose grojo įvairiausių tautybių vaikai, paaugliai ir suaugę. Ilgainiui mieste susidarė nemažas būrys muzikantų, neblogai pažįstančių ir skaitančių natas. Ypač ryškūs Vytauto Kazlausko vadovaujamos kaimo kapelos pasiekimai.

1955 metais vyko pirmoji miesto dainų ir šokių šventė, kurioje daugiausiai pasirodė moksleiviai. Kūriniai buvo atliekami lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.

Deja, kultūros namai sinagogoje neilgai egzistavo. 1956 m. kartono fabriko pylimas neatlaikė vandens spaudimo ir milžiniška srove įsiveržė į Žeimenos upę. Buvo sugriauti abu tiltai, keletas namų kairiajame Žeimenos krante, vandens nuplauti griuvo kultūros namai, įsikūrę senojoje sinagogoje. Miestas vėl ilgam liko be kultūros židinio.

1962 m. iš Archangelsko (Rusija) į Lietuvą atvyksta dirbti Rimvydas Daugirdas, kuris paskiriamas Pabradės kultūros namų meno vadovu. Vykstant niekaip nesibaigiančiai naujųjų kultūros namų statybai, kultūros namai glaudžiasi atskirame pastate, Vilniaus g. 49, meno saviveiklos kolektyvų repeticijos vyksta vos viename kambaryje.

Image
kulturos-raida-pabradeje 15.jpg

Repetuoti pradėjo moterų vokalinis trio, instrumentinis kvartetas. Su pučiamaisiais, kaimo kapela ir instrumentiniu kvartetu dirbo Vytautas Kazlauskas. Aktyviai įsijungė į meno saviveiklos veiklą Jonas Bendorius, kaip skaitovas ir konferansje. 1962 m. pradeda veikti muzikos studija Pabradės II vidurinėje mokykloje. Čia akordeono ir fortepijono muzikos pamokas dėstė Svetlana Daugirdienė.

Kol vyko kultūros namų statybos ir įrengimo darbai, meno kolektyvai tobulėjo ir pasiekė respublikinį lygį. 1963 m. respublikinėje meno saviveiklos apžiūroje „Į darbą su daina“ Pabradės kultūros namų kaimo kapela laimėjo II vietą, o instrumentinis kvartetas savo kategorijoje pelnė I vietą. Abiems kolektyvams vadovavo Vytautas Kazlauskas.

1963 m. atvėrė duris visų labai laukti naujieji kultūros namai. Į atidarymo šventę atvyko daug garbingų svečių: kultūros ministro pavaduotojas Vytautas Jakelaitis, Liaudies meno rūmų direktorius Salomonas Sverdiolas, rajono vadovai, tarp jų ir vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Telyčėnas. Vytautas Jakelaitis perkirpo tradicinę juostą, statybininkai įteikė kultūros namų direktoriui Leonui Milta simbolinį kultūros namų raktą. Į koncertų salę, kur vyko atidarymo iškilmės, susirinko gausus žiūrovų būrys. Garbingi svečiai, statybininkų bei kultūros namų atstovai sveikino susirinkusius. Po iškilmingos dalies prasidėjo šventinis koncertas, kuriame dalyvavo svečiai iš Vilniaus, Naujosios Vilnios, Pabradės kultūros namų kaimo kapela, moterų vokalinis trio, instrumentinis kvartetas. Vadovaujant direktoriui Leonui Milta, naujuosiuose kultūros namuose mielai ir noriai koncertavo Lietuvos estrados žvaigždės, atvykdavo įvairūs kolektyvai ir iš kaimyninių respublikų.

Image
Image

Pradeda veikti muzikos studija moksleiviams. Joje dėsto Svetlana Daugirdienė, J. Kulveicas, o vėliau ir Larisa Isačenko (fortepijono, bajano, akordeono specialybės). Naujuosiuose kultūros namuose sparčiai pradėjo kurtis meno kolektyvai, vyko renginiai, koncertai, poilsio vakarai, kurių metu grojo Vytauto Kazlausko vadovaujamas estradinis orkestras. Orkestre grojo Rimvydas Daugirdas, Vitalij Bulačevcev, Leo Nym, Juozas Bulinskas, Moisej Šapiro, Izrail Šapiro.

1964 m. naujuosiuose kultūros namuose sukuriamas pirmasis mišrus choras. Jį sudarė skaičiavimo prietaisų gamyklos ,,Modulis“ darbuotojai ir dalis aktyvių miesto saviveiklininkų (apie 50 dalyvių), chorui vadovavo Rimvydas Daugirdas.

Su instrumentiniais kolektyvais toliau dirba Vytautas Kazlauskas. Jo vadovaujami kolektyvai – estradinis orkestras, kaimo kapela bei pučiamųjų instrumentų orkestras – sėkmingai dalyvauja ne tik miesto ir rajono renginiuose, bet ir 1965 m. respublikiniame dainų šventės konkurse.

Skaičiavimo prietaisų gamyklos „Modulis“ direktoriaus Jono Bendoriaus ir jo pavaduotojo Kęstučio Marcinkevičiaus pastangomis prasidėjo gamyklos meno saviveiklos kolektyvų kūrimas. 1972 m. įkuriamas vyrų vokalinis ansamblis (vad. Rimvydas Daugirdas, koncertmeisterė Svetlana Daugirdienė), 1973 m. suburiamas jaunimo liaudies šokių kolektyvas (vad. Everistas Raišuotis), 1974 m. susikūrė moterų vokalinis ansamblis (vad. Rimvydas Daugirdas, koncertmeisterė Svetlana Daugirdienė), 1978 m. – pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas (vad. Teresė Raišuotienė), 1979 m. – pučiamųjų orkestras (vad. Rimvydas Daugirdas).

Nuo 1963 m. iki 1993 m. kultūros namams vadovavo Leonas Milta, Nikolaj Trifonov, Tatjana Manuilova, Zbignev Markovič, Tamara Papson.

Tamara Papson vadovavo kultūros namams nuo 1973 metų. Energinga, jauna specialistė puikiai vedė ne tik Pabradės kultūros namų, bet ir rajono renginius. Jai vadovaujant 1978 m. Pabradės kultūros namuose susikūrė estradinis vokalinis ansamblis „VIA“, kuriame grojo jauni vaikinai: Andrius Daugirdas, Oleg Krovčionok, Juzev Romankov, Večiaslav Meškov, Jurij Druk, Aleksandr Šnurov, Zbignev Veličko ir Aleksandr Veličko. Šis ansamblis buvo labai populiarus ne tik tarp jaunimo. Ansamblis – zoninių ir respublikinių vokalinės muzikos konkursų laureatai.

Image
kulturos-raida-pabradeje 29.jpg

1983 m. Pabradės kultūros namuose meno vadovu pradėjo dirbti jaunas specialistas Vytautas Vigelis, kuris vadovavo liaudiškos muzikos kapelai. Vėliau kapelos vadovu dirbo Alvydas Pralgauskas.

1990 m. susikūrė lenkų choras, vadovaujamas Marijos Beperšč, vėliau jam vadovavo Jelena Romanovska. Į kolektyvą susirinko jaunimas, norintis šokti. Šokėjams vadovavo Rita Sidorova. Taip susikūrė lenkų dainų ir šokių ansamblis „Žeimena“. Laikui bėgant kolektyvas plėtėsi, keitėsi ir jo sąstatas bei vadovai. Dainų ir šokių ansamblis „Žeimena“ į savo repertuarą įtraukė ne tik lietuvių liaudies, bet ir kitų tautų dainas ir šokius ir su originalia koncertine programa džiugino vietinius ir kitų miestų bei šalių žiūrovus.

Po nepriklausomybės atkūrimo, sustojus skaičiavimo prietaisų gamyklos veiklai, beveik visi meno kolektyvai tapo Pabradės kultūros namų meno mėgėjų kolektyvais.

Nuo 1993 m. kultūros namų direktoriumi tampa Bronislovas Vilimas. Jam vadovaujant suremontuoti kultūros namai, išsiplėtė veikla, savo jėgomis buvo pagaminta surenkama lauko scena (8x12 m), kurios dėka pradėtos organizuoti miesto šventės, festivaliai, jaunimo roko festivaliai. Vis labiau puoselėjamos lietuviškos tradicijos, organizuojamos kalendorinės šventės, sėkmingai tęsiamos vokalinės ir pučiamųjų muzikos tradicijos. Pabradės pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Bronislovo Vilimo, nuo 1994 m. iki šiol dalyvauja visose Lietuvos ir moksleivių dainų šventėse (iš viso vyko 11). Kultūros namuose sudarytos galimybės muzikuoti jaunimui. Kūrėsi įvairios roko grupės „Bad Nails“, „Saprophytes“, „Fachion Games“.

1995 m. Pabradės kultūros namuose pradėjo veikti diskoteka ,,Lagūna“, kuri pakeičia nustojusią gyvuoti, taip pat buvusią labai populiarią diskoteką ,,Fortūna“. Ir ,,Lagūna“ labai greitai tapo populiariausia tarp Švenčionių ir aplinkinių rajonų jaunimo. Diskotekas vedė tuo metu vienas populiariausių Lietuvoje DJ ZY (Rimantas Zinkevičius), Andrejus Semaška, Anatolijus Demidovas, Olegas Sklubovskis, Yaroslav Polito, Gžegož Juchnevič.

Image
kulturos-raida-pabradeje 7.jpg

1998 m. keičiasi kultūros namų statusas į Pabradės miesto kultūros centrą.

Nuo 2001 m. iki šių dienų kultūros centrui vadovauja Lolita Vilimienė. Ypatingas dėmesys skiriamas kultūriniams mainams. Kolektyvai pradėjo dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose. Direktorės L. Vilimienės pastangomis buvo suorganizuotos koncertinės kelionės į Kroatiją, Slovakiją, Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Olandiją, Lenkiją.

Pabradės miesto istorija gili ir daugialypė, nes Pabradėje nuo seno gyvena įvairių tautybių žmonės – lietuviai, lenkai, žydai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai. Kai 1997 m. įsikūrė Užsieniečių registracijos centras, Pabradėje padaugėjo tautybių, prieglobsčio prašytojai tapo mūsų bendruomenės nariais, aktyviai įsijungė į Pabradės miesto kultūros centro kultūrinę veiklą. Bendradarbiaujant su Užsieniečių registracijos centro bei Carito dienos centro „Kultūrų įkalnė“ darbuotojais buvo parengta bei įgyvendinta daug gražių ir prasmingų projektų bei renginių. Ne tik Pabradės, bet ir viso Švenčionių rajono gyventojai renginių metu buvo supažindinti su Armėnijos, Afganistano, Turkijos, Pakistano, Kubos, Šri Lankos bei kitų tautų kultūromis, jų kulinariniu paveldu.

2015– 2019 m. valstybės biudžeto ir Švenčionių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis vyko Pabradės miesto kultūros centro rekonstrukcija, kurios metu buvo atnaujinta pastato išorė, fasadas, stogas. Rekonstruota kultūros centro priešgaisrinė sistema, salė, kuri talpina 200 vietų, fojė, grimo kambariai, tualetai, administraciniai kabinetai. Rekonstravus kultūros centrą erdvės buvo pritaikytos specifinius poreikius turintiems lankytojams ir neįgaliesiems. Pabradės miesto kultūros centro renovacijos metu įstaigos kultūrinė veikla nebuvo sustabdyta. Kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai ir darbuotojai vykdė veiklą kitų įstaigų patalpose: Pabradės „Ryto“ gimnazijoje, Pabradės meno mokykloje, Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, dienos centre „Kultūrų įkalnė“, Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčioje ir parapijos salėje.

Image
kulturos-raida-pabradeje 9.jpg

2019 m. vasario mėnesį šventiniu koncertu savo ištikimiausiems žiūrovams duris atvėrė rekonstruotas, šiuolaikiškas ir gražus Pabradės miesto kultūros centras.

Tais pačiais metais Pabradės miesto kultūros centre įkurta atskira saugi erdvė jaunimui. Į jaunimo erdvę atėję jaunuoliai gali saugiai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susipažinti, užsiimti įvairiomis veiklomis, sužinoti naujų įdomių dalykų. Atvira jaunimo erdvė „KiTaip“ atvira visiems Pabradės ir jos apylinkėse gyvenantiems jauniems žmonėms, nesvarbu, koks jų yra socialinis statusas.

2020 m. Pabradės miesto kultūros centras buvo akredituotas, kaip jaunimo savanorius priimanti organizacija.

2021 m. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos lėšomis įsigyta apšvietimo įranga. 2023 m. įsigyta dalis garso įrangos.

Nuo pat Pabradės kultūros namų įkūrimo 1963 metais Pabradėje kūrėsi ir gyvuoja įvairūs mėgėjų meno kolektyvai. Ypač gilias tradicijas Pabradėje turi pučiamųjų instrumentų orkestrų ir vokalinės chorinės muzikos žanrai.

Džiugu, kad daugelis kolektyvų gyvavo ilgus metus ir dovanojo žiūrovams įspūdingus jubiliejinius koncertus. Dainų ir šokių ansamblis „Žeimena“ 2007 m. minėjo 15-os metų jubiliejų (meno vadovė Lolita Vilimienė, vokalinės grupės vadovė Larisa Isačenko, kapelos vadovė Žana Gumenaja, choreografė Teresė Raišuotienė). Pabradės miesto kultūros centro moterų vokalinis ansamblis 2014 m. atšventė 40 metų veiklos jubiliejų (vad. Larisa Isačenko, koncertmeisterė Stela Turica). Pabradės miesto kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis 2017 m. atšventė 45 metų solidų jubiliejų (vad. Larisa Isačenko, koncertmeisterė Stela Turica). 2019 m. moterų vokalinis ansamblis „Magūnianka“ atšventė 40 metų sukaktį (vad. Jelena Grincevičienė). Pabradės fanfarinis orkestras 2022 metais minėjo garbų 30-ies metų jubiliejų (vad. Bronislovas Vilimas). Kultūros centro istorijoje buvo ir daugiau nuostabių mėgėjų meno kolektyvų: šokių kolektyvas „Ritmas“ (vad. Zita Sklubovskaja), breiko šokių grupė „Ekors crew“ (vad. Aivaras Maliuševskis), šiuolaikinio šokių kolektyvas „Dione“ (vad. Violeta Prožejeva), dainos studija „Pavasario saulė“ (vad. Živilė Segenytė), dainų ir šokių ansamblis „Žeimena“ (vad. Lolita Vilimienė, Larisa Isačenko, Žana Gumenaja, Rita Sidorova, Teresė Raišuotienė), liaudies šokių kolektyvas „Žeimenėlė“ (vad. Lolita Vilimienė, Violeta Buiko), vaikų folkloro ansamblis „Žeimenėlė“ (vad. Teresė Raišuotienė, Danutė Godliauskienė), jaunimo šokių kolektyvas „Laumena“ (vad. Lolita Vilimienė.), pučiamųjų grupės „Bruno Angels“ ir „Prie fontano“ (vad. Bronislovas Vilimas).

Image
Image
kulturos-raida-pabradeje 18.jpg

Pabradės miesto kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje, kultūriniame gyvenime, tenkina vietos gyventojų skirtingo amžiaus, socialinių grupių poreikius. Pabradės miesto kultūros centre ir jo skyriuose šiuo metu veikia 12 mėgėjų meno kolektyvų: Liaudiškos muzikos kapela ir moterų vokalinis ansamblis „Žeimena“ (kapelos vad. Žana Gumenaja, kapelmeisterė Margarita Matiušonok, ansamblio vad. Marija Beperšč), pučiamųjų kvintetas „Pabbrass“ (vad. Bronislovas Vilimas), šokių grupė prie Pabradės fanfarinio orkestro (vad. Agnė Rickevičienė), jaunių choras (vad. Katažyna Paršuta), kamerinis choras „Cantabile“ (vad. Katažyna Paršuta, koncertmeisterė Stela Maruškina), Dainos studija (vad. Katažyna Paršuta), tautodailės studija, Pabradės fanfarinis orkestras (vad. Bronislovas Vilimas), Pavoverės vario dūdų orkestras (vad. Bronislovas Vilimas) ir moterų vokalinis ansamblis „Magūnianka“ (vad. Jelena Taujinskienė).

1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje. „Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius kolektyvus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes. Per Pabradės miesto kultūros centro gyvavimo istoriją net trys mėgėjų meno kolektyvai yra įvertinti ,,Aukso paukštės“ nominacijomis. Vienas iš jų – Pabradės miesto kultūros centro moterų vokalinis ansamblis, kuris garbingu „Aukso paukštės“ apdovanojimu įvertintas 2005 m., kolektyvo vadovė Larisa Isačenko, koncertmeisterė Stela Turica. Moterų vokalinis ansamblis susikūręs 1974 metais. Tai daugkartinis tarptautinių, respublikinių solistų ir vokalinių ansamblių konkursų dalyvis ir laureatas. Kolektyvas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Šiuo metu dalis kolektyvo moterų dabar dainuoja Pabradės miesto kultūros centro kameriniame chore „Cantabile“.

Image
kulturos-raida-pabradeje 22.jpg
kulturos-raida-pabradeje 24.jpg

2007m. „Aukso paukšte“ įvertintas Pabradės fanfarinis orkestras. Kolektyvas susibūręs 1992 m. Pabradės fanfarinis orkestras yra vienas iš daugiausia koncertuojančių kolektyvų. Orkestras kiekvienais metais dalyvauja Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate, kuriame orkestras ir jo solistai užima prizines vietas ir net du kartus įvertinti Grand Prix apdovanojimu. Pabradės fanfarinio orkestro programose skamba šiuolaikinė, klasikinė, sakralinė, populiarioji, džiazinė muzika. Orkestro vokalo solistės – Kristina Radžiukynaitė (2010–2012 m.), Karolina Lyndo, Diana Grochovskytė ir Katažyna Paršuta. Aktyvi koncertinė veikla, kultūros renginiai, konkursai kelia orkestro meninį lygį. Orkestras koncertavo įvairiose šventėse ir festivaliuose Švenčionyse, Ignalinoje, Trakuose, Panevėžyje, Vilniuje, Šalčininkuose, Ukmergėje, Visagine, Zarasuose ir kt. miestuose. Kolektyvas yra dažnas svečias Lenkijoje, koncertavo Ispanijoje, du kartus Prancūzijoje. 2014 m. ,,Aukso paukšte“ apdovanotas ir kitas orkestras – Pavoverės vario dūdų orkestras. Šis orkestras susibūrė 2010 m. kovo mėnesį, kolektyvas koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose, ne kartą Vilniuje, Panevėžyje, Švenčionyse. Orkestras kasmet dalyvauja Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate Panevėžyje ir Palangoje, ten nuolat įvertinamas geriausiais įvertinimais. Ne kartą apdovanotas aukščiausiu Grand Prix apdovanojimu. 2016 m. Pavoverės vario dūdų orkestras dalyvavo Europos vario dūdų (Brass band) čempionate Prancūzijoje, Lilio mieste. Abiejų „Aukso paukšte“ įvertintų pučiamųjų instrumentų orkestrų vadovas Bronislovas Vilimas.

Pabradės miesto kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai nuolat dalyvauja tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. Visi mėgėjų meno kolektyvai yra parengę menines programas, su kuriomis koncertuoja ne tik Švenčionių rajono kultūros bei švietimo įstaigose, bet ir išvykose Lietuvoje bei užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. Pabradės fanfarinis ir Pavoverės vario dūdų orkestrai yra nuolatiniai Dainų švenčių dalyviai.

Pabradės miesto kultūros centras suburia gausų būrį tautodailininkų ir amatininkų į organizuojamas muges. Kultūros centre veikia Tautodailės studija. Studijos dalyviai mielai ir nuoširdžiai dalinasi savo patirtimi su jaunąja karta, rengia edukacines veiklas, siekia atgaivinti užmirštas liaudies amatų tradicijas. 2020 m. tautodailės studijos nario Modesto Dambrausko pintinės juostos buvo sertifikuotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o M. Dambrauskui buvo įteiktas tautinio paveldo produkto (pintinės juostos) sertifikatas.

Kultūros centro fojė nuolat puošia fotografijų, tapybos darbų parodos. 2021 m. kultūros centre vyko regioninė paroda-konkursas „Aukso vainikas 2021“.

Prestižinis Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimas „Auksinis feniksas“ kasmet teikiamas šalies kūrėjams, kultūros šviesuoliams. Nepaprastai reikšminga, kad 2021 m. Pabradės kultūros centro dirigentas Bronislovas Vilimas pelnė garbingą nominaciją „Geriausias metų kultūros meno kūrėjas“.

Image
kulturos-raida-pabradeje 26.jpg

Didžiuojamės, kad 2022 m. Pabradės miesto kultūros centrui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas „Geriausias 2021 m. kultūros centras“ pirmoje kategorijoje. Apdovanojimą kultūros centro direktorei Lolitai Vilimienei įteikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos viceministras Rimantas Mikaitis ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Kultūros centro darbuotojai rengia projektus papildomoms lėšoms gauti iš įvairių fondų. Įgyvendinant projektus, didelis dėmesys skiriamas Pabradės miesto bendruomenės kultūrinių poreikių tenkinimui, papročių įtvirtinimui, skirtingų tautų, gyvenančių Pabradėje, kultūrinių ryšių skatinimui, etninės kultūros puoselėjimui, tradicijoms, turiningam gyventojų laisvalaikio užimtumo organizavimui, pramoginių renginių organizavimui, mėgėjų meno kolektyvų veiklos skatinimui.

Projektiniai renginiai – pučiamųjų orkestrų festivalis „Sidabriniai vasaros akordai“ ir tautinių mažumų festivalis „Kultūrų daug – širdis viena“ – tapo tradicinėmis Pabradės miesto šventėmis, kurios reprezentuoja Pabradės kraštą, gaivina ir plėtoja kultūrines tradicijas, praturtina žmonių dvasinį gyvenimą.

Prabėgę 60 metų primena nuveiktus darbus, sukauptą patirtį, sutiktus žmones, atradimus ir pasiekimus. Kultūros židinys nuo pirmųjų savo gyvavimo metų vis stiebėsi į viršų, augo, kaip kultūros įstaiga, brandindama stiprų ir kūrybišką kolektyvą, kuriame dirba darbui atsidavę savo srities profesionalai.

Maloniai kviečiame visus, ypatingai buvusius kultūros centro darbuotojus ir meno mėgėjus, į Pabradės miesto kultūros centro 60-mečiui skirtą šventinį koncertą, kuris vyks 2023 m. lapkričio 24 d. 18.00 val. Pabradės miesto kultūros centre.

Pabradės miesto kultūros centro informacija (panaudota Rimvydo Daugirdo atsiminimų medžiaga)

kulturos-raida-pabradeje 27.jpg
Image
Image
Image
Image
Image
Image

Flex Banner